pūčka

×pūčkà (brus. пyжкa) sf. (2) K, (4) Skr, Stak, Sn, Ds, Dbk 1. R100, K, Šl, Jnš, Brž, Kp, Lp bukasis kiaušinio galas, storgalys: Kiaušinį lupti pradėk nuo pūčkos Vdšk. Davei man kiaušinį su pramušta pūčkà Skrd. Einam mušynių pūčkom Vrn. Kiaušinio pūčka visuomet silpnesnė už jo smaigalį Lnkv. Kirtai smaigaliu į pū̃čką, tai sumušei Mrj. Drūtgalis kiaušinio vadinas pūčkà J. ^ Vaikščioja kai pūčkà OZ45. 2. Lkš, Alvt, Krok, Srj, Dbk tuštymė, esanti kiaušinio gale ar šone: Iš tų kiaušinių, kurių pūčka tiesiai guli, bus gaidžiukai TŽIV489. Labiau pūčkas dabojam, ka būtų par galą, tai viščikių daugiau [išsiperina] Rs. Jei tik pūčkà šonan, – nedėk, ba bus gaidukas Drsk. Kiaušinio pūčkà ant šono – bus gaidys Ds. ^ Dūžta kap kiaušinis ties pūčkà Kt. 3. Ds, Kč piršto galo minkštoji vieta: Beskalbdama nušalau pirštų pūčkàs Lp. Man sopa pūčkàs Sn. Pūčkõn adata insidūriau Drsk. 4. prk. juok. pasturgalis: Cit, kad duosiu pūčkõn, tai tuoj kaitulio apsisuksi! Č. 5. platusis valties galas: Iš pūčkos geriau irtis nekap iš nosies Grv. 6. Ar iš rago padarytas indelis parakui ar tabakui laikyti: Jaučio rago pūčkoj laikė paraką Žeml. Ar beturi savo pūčkoj tabokos? Brs.